Nukleotidų sekos pokyčiai DNR lygyje ar bet kurioje iš bazinių porų yra žinomi kaip mutacija, tuo tarpu genetinis kitimas yra tai, kaip vienas rūšies individas skiriasi nuo kito, variacija gali atsirasti dėl nukleotidų sekos pokyčių, tokių kaip intarpai., trynimus, bet kokius genetinius pertvarkymus ar bet kokius aplinkos veiksnius.
Mes visi žinome apie DNR, RNR, kurie yra sakomi kaip genetinė medžiaga ir susideda iš kodų arba bazių A, C, G ir T, o jų deriniai sudaro baltymų seką. Šios baltymų sekos yra atsakingos už gyvų organizmų pokyčius. Dėl nedidelio sekos skirtumo vienas individas skiriasi nuo kitų, jei pokytis vyksta vienos rūšies populiacijoje, tai yra mutacija, tuo tarpu, jei pokytis yra populiacijos viduje, tai yra variacija.
Abu terminai yra susiję vienas su kitu ir yra sakomi kaip pagrindinė bet kurios rūšies, populiacijos ar bendruomenės evoliucijos proceso priežastis. Mutacijos ir kitimai taip pat vaidina lemiamą vaidmenį organizmų grupei prisitaikant prie aplinkos ir yra naudingi išgyvenant. Nors šie procesai turi ir tam tikrų trūkumų, nes tam tikros mutacijos ir variacijos gali sukelti genetinius sutrikimus ir sunkias ligas.
Šiame straipsnyje mes ištirsime skirtumą tarp dviejų terminų, kurie yra mutacija ir variacija, pateikdami jų ir jų tipų santrauką.
Palyginimo diagrama
| Palyginimo pagrindas | Mutacija | Variacija |
|---|---|---|
| Reikšmė | Mutacija yra natūralus ir nuolatinis pokytis, sukeliantis bet kurio gyvo organizmo DNR sekos pokyčius. | Variacija ar genetinė variacija pastebima bet kurios rūšies, grupės ar populiacijos individui ir yra stebima genuose bei aleliuose. Natūralaus atrankos proceso metu mutacijos gali sukelti evoliucijos pokyčius. |
| Tai turi įtakos | Mutacijos veikia pavienius organizmus. | Variacijos matomos individo grupėse ar populiacijose. |
| Sukėlėjas | Chemikalai, jonizuojančioji spinduliuotė, radioaktyvieji spinduliai, cheminiai mutagenai arba rentgeno spinduliai. | Genų mutacijos, kryžminimasis, genetinės rekombinacijos, genetinis dreifas, genų srautas, aplinkos veiksniai. |
| Tipai | 1.Vermijos arba paveldimos, ar fiksuotos, ar stabilios, arba chromosomų mutacijos. 2.Somatinė arba įgyta, arba dinaminė, arba nestabili mutacija. | 1.Aplinkos kitimas. 2.Genetiniai variantai. 3.Tęstinis kitimas. 4.Nuolatinis kitimas. |
Mutacijos apibrėžimas
Mutacija yra sakoma kaip savaiminis pokytis, vykstantis organizmo genomo lygyje. Jis gali atsirasti lytinėse ląstelėse arba somatinėse ląstelėse, tačiau jei jos atsiranda lytinių ląstelių arba lytinių liaukų ląstelėse, jos perduodamos tolimesnei kartai, o tai nėra somatinių ar lytinių ląstelių ląstelėse. Dėl mutacijų pasikeičia DNR seka, kuri gali atsirasti dėl žalingos radiacijos, aplinkos veiksnių, rūkymo ar klaidų vykstant DNR replikacijai.
Nors ląstelės replikacijos metu mutacijas ląstelė dažnai atpažįsta ir išsprendžia, kai kurios mutacijos gali padaryti žalą ir tapti fiksuota mutacija. Šios fiksuotos mutacijos yra paveldimos ir daro teigiamą poveikį, tuo tarpu kai kurios gali parodyti ir neigiamą poveikį ir gali atsirasti tokios ligos kaip pjautuvinių ląstelių anemija, talasemija. Jei mutacijos veikia genų veiklą, tai taip pat gali sukelti vėžį.
Paveldima arba chromosominė mutacija - tai mutacijos, vykstančios kiaušialąstės (moters) ar spermos (patino) lytinėse ląstelėse. Toks genų pokytis yra pernešamas arba pernešamas į tolimesnes gyvas ir dalijančias naujo besivystančio organizmo ląsteles. Chromosomų mutacijos vaidina didesnį vaidmenį keičiant genomą, nes pokyčiai atsiranda mejozės metu.
Chromosomų lygio mutacijos yra įvairių tipų, tai gali būti skaitinės anomalijos ir struktūrinės anomalijos. Skaitmeniniai anomalijos yra dviejų tipų aneuploidija ir poliploidija, tuo tarpu struktūrinės anomalijos yra penkių tipų, vadinamų delecijomis, inversijomis, translokacijomis, žiedų formavimu. Be to, yra ir lyties mutacijų, susijusių su lyties chromosomų mutacijomis.
Kai kurios mutacijos yra naudingos ir daro teigiamą poveikį organizmui, vadinamos naudingomis mutacijomis, nes jos palaiko individą prisitaikant prie aplinkos situacijos, o kai kurios mutacijos gali būti kenksmingos ir pritraukti prie sutrikimų bei ligų.
Variacijos apibrėžimas
Genetinė variacija yra žodis, naudojamas parodyti skirtingus skirtingų organizmų bruožus, kaip jie skiriasi vienas nuo kito nuo plaukų, nagų, rankų, aukščio, spalvų, kūno formų ir tt. Tai apibūdina DNR seką, kuri keičia vieną genomą iš kitų, kaip gyvieji organizmai yra unikalūs vienas nuo kito.
Variacijos padeda pakeisti ir įveikti populiacijas atsižvelgiant į aplinkos pokyčius. Šie variantai padeda individui išgyventi ir gaminti daugiau savo pobūdžio, perduodant variantus kitoms kartoms. Variacijos yra pagrindinis natūralios atrankos proceso būdas, nes jis pašalina veiksnį, kuris trukdo kitimo keliui.
Aplinkos kitimas ar kitimas pastebimas dėl organizmo pokyčių, o genetiniai pokyčiai perduodami iš vienos kartos į kitą. Jei kitimas iš kartos į kartą vyksta nežymiai ir yra dviejų organizmų skirtumai, jis vadinamas nepertraukiamu, tuo tarpu jei kitimas nesitęsia ateinančios kartos metu, jis vadinamas pertraukiamuoju kitimu.
Pagrindiniai mutacijų ir variacijų skirtumai
Šie mutacijos ir kitimo diferenciacijai svarbūs šie punktai:
- Mutacija yra natūralus ir nuolatinis pokytis, sukeliantis bet kurio gyvo organizmo DNR ar genetinės sekos pokyčius. Šie pokyčiai gali būti maži arba dideli, o tai gali paveikti visus genus ar chromosomas. Kita vertus, variacija arba genetinė variacija pastebima grupėse ar populiacijose ir yra stebima genuose bei alelėse. Tai gali lemti aplinkos veiksniai ir suaktyvinti natūralių atrankų procesą. Variacija gali sukelti evoliucijos pokyčius.
- Mutacijos veikia pavienius organizmus, o skirtumai pastebimi tarp atskirų organizmų, grupių ar populiacijų.
- Priežastis, sukelianti mutacijas, yra dūmai, chemikalai, jonizuojančiosios spinduliuotės, radioaktyvieji spinduliai, cheminiai mutagenai ar rentgeno spinduliai, tuo tarpu variacijas lemia genų mutacijos, kryžminimasis, genetinės rekombinacijos, genetinis dreifas, genų srautas, aplinkos veiksniai.
- Ląstelės arba paveldimos, fiksuotos, stabilios arba chromosominės mutacijos ir somatinės, arba įgytos, arba dinaminės, arba nestabilios mutacijos yra mutacijų tipai, o aplinkos variacija, genetiniai variantai, nuolatiniai pokyčiai, nenutrūkstami variantai yra skirtingi variacijų tipai.
Išvada
Mutacijos ir variacijos gali skirtis atsižvelgiant į geną, genomą, nuo vieno organizmo į kitą, ir šioje srityje reikia daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų atlikti tikslūs tyrimai ir išmatuotas mutacijų ir variacijų, kurias žmogus patiria, dažnis.
