Vartotojų paklausa gaminiui priklauso nuo naudos, gautos iš jos. Produkto požiūriu naudingumas reiškia prekes, galinčias patenkinti vartotojų norus. Iš vartotojų požiūrio tai yra psichologinis pasitenkinimo ar malonumo jausmas, kuris skiriasi nuo individualaus ir kurį vartotojas gauna vartodamas prekę ar paslaugą. Dvi kiekybinės sąvokos, susijusios su naudingumu, yra bendras naudingumas ir ribinė nauda.
Palyginimo diagrama
| Palyginimo pagrindas | Bendra nauda | Ribinis naudingumas |
|---|---|---|
| Reikšmė | Bendra nauda - visa nauda, kurią asmuo gauna iš prekių ir paslaugų vartojimo. | „Marginal Utility“ - tai naudingumas, kurį asmuo gauna iš kiekvieno iš eilės esančio prekės vieneto vartojimo. |
| Rezultatas | Jaučia mažėjančią grąžą. | Kiekvieno papildomo suvartoto vieneto sumažėjimas. |
„Total Utility“ apibrėžimas
Bendras pasitenkinimas, kurį vartotojas gauna iš įvairių prekių ar paslaugų vienetų suvartojimo tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, yra žinomas kaip visiškas naudingumas arba pakaitomis vadinamas „visišku sotumu“. visų suvartojamų vienetų ribinių komunalinių paslaugų suvestinė. Apskritai bendras naudingumas didėja, kiekvienas papildomas vienetas suvartojamas. Bendra nauda gali būti išreikšta kaip:
TU n = U x + U y + U z arba TU = ƩMU
Kur TU = Bendra nauda
n = Prekių skaičius
U x, U y, U z = Iš viso atitinkamų prekių vartojimo paslaugų
MU = ribinė nauda
Marginal Utility apibrėžimas
Sąvoka „ribinis“ reiškia mažus pokyčius, o naudingumas reiškia pasitenkinimą. Taigi, kaip rodo jo pavadinimas, naudingumas yra papildomas pasitenkinimas, kurį gauna vartotojas, dėl papildomo prekės vieneto vartojimo. Tai reiškia, kad papildomas naudingumas yra papildomas dėl dar vieno prekės arba paslaugos vieneto vartojimo. „Marginal Utility“ taip pat žinomas kaip „marginalus sotumas“. Jis gali būti išreikštas taip:
UTU x = Bendrosios naudingumo keitimas
∆Q x = 1 vieneto suvartoto kiekio pokytis.
Alternatyvus būdas, kaip išreikšti ribinį naudingumą, kai (n) yra suvartotų vienetų skaičius, gali būti pateikiamas kaip:
N-ojo vieneto MU = TU n - TU n-1
Pagrindiniai skirtumai tarp „Total“ ir „Marginal Utility“
Reikšmingi skirtumai tarp bendro ir ribinio naudingumo paaiškinami toliau pateiktuose punktuose:
- Bendra nauda - tai bendra nauda, kurią asmuo gauna iš prekių ir paslaugų vartojimo. „Marginal Utility“ - tai naudingumas, kurį žmogus gauna iš kiekvieno kito prekių vieneto vartojimo.
- Apskritai bendras naudingumas didėja, nes suvartojama daugiau prekių. Priešingai, ribinis naudingumas mažėja, kai kiekvienas papildomas prekės vienetas suvartojamas.
- Yra tam tikras pasitenkinimo taškas, kai vartotojas nebepajėgia patenkinti prekės vartojimo, kai tik tai pasiekia. Tai rodo, kad visiškas naudingumas kenčia nuo mažėjančių grąžos. Skirtingai nei ribinė nauda, kuri mažėja su kiekvienu papildomu suvartotos prekės vienetu.
Santykiai
Pažvelkite į žemiau pateiktą tvarkaraštį ir diagramą, kad suprastumėte tris svarbius ryšius tarp viso naudingumo ir ribinės naudingumo:
| Vartojami vienetai | Bendra naudingumas (TU) | Ribinė nauda (MU) |
|---|---|---|
| 1 | 30 | 30 |
| 2 | 56 | 26 |
| 3 | 76 | 20 |
| 4 | 88 | 12 |
| 5 | 90 | 2 |
| 6 | 90 | 0 |
| 7 | 86 | -4 |
| 8 | 78 | -8 |
- Kai ribinė naudingumas yra teigiamas, bendras naudingumas didėja (nuo 1 iki 5).
- Kai ribinė nauda yra lygi nuliui, bendra nauda yra didžiausia (6-ame vienete).
- Kai ribinė naudingumas yra neigiamas, bendra nauda sumažėja (7 ir 8 blokai)
Išvada
Išsamiai diskutavus apie dvi mikroekonomikos sąvokas, aišku, kad ribinė nauda yra viso naudingumo, gauto vartojant iš eilės prekės vienetą, pokytis. „Total Utility“ yra naudingumas, apskaičiuotas iš kiekvieno produkto.
