Priešingai, „ Burnout“ yra sąlyga; dėl ilgalaikio streso poveikio. Tai veda prie psichinės ar emocinės jėgos išsekimo. Šis straipsnis yra sukurtas siekiant padėti jums suprasti skirtumus tarp streso ir perdegimo.
Palyginimo diagrama
| Palyginimo pagrindas | Stresas | Burnout |
|---|---|---|
| Reikšmė | Stresas reiškia prisitaikymą prie bet kokios paklausos, atsiradusios dėl nepalankių aplinkybių. | Burnout reiškia psichinę ar emocinę nuovargį, atsiranda dėl nuolatinio streso poveikio. |
| Jausmas | Nerimas, nuotaikos svyravimai, kaltė. | Hipertenzija, psichinė depresija, nekantrus, dirglus. |
| Susitikimai | Nuovargis | Lėtinis išsekimas |
| Praradimas | Motyvacija ir viltis | Fizinė energija |
| Darbas | Nepatenkinimas darbu | Nuobodu ir ciniška apie darbą. |
| Darbo įsipareigojimas | Išlaipino | Beveik nulis |
| Rezultatai | Trūksta koncentracijos, paprastai pamiršta. | Pamiršimas yra dažnas. |
| Vyksta | Fiziologiniai pokyčiai | Psichosomatiniai skundai |
Streso apibrėžimas
Terminas „stresas“ apibrėžiamas kaip asmens atsakas į nerimą keliantį veiksnį aplinkoje, dėl kurio organizaciniams dalyviams kyla fizinis, psichologinis ar elgesio skirtumas. Tai svarbi darbo gyvenimo dalis, apimanti individo ir aplinkos sąveiką. Aplinkos veiksniai, sukeliantys stresą, vadinami „stresoriais“. Visų asmenų streso intensyvumas yra ne tas pats, ty kai kurie patiria didelį stresą, nes jie per daug reaguoja į stresorius, o kai kurie turi ištvermę susidoroti su stresoriais.
Apskritai, stresas atrodė neigiamas, tačiau jis taip pat turi teigiamą aspektą. Kai stresas yra teigiamas, tai vadinama „eustresu“, kuris dažnai laikomas motyvatoriumi. Eustressas suteikia asmeniui galimybę įgyti kažką. Manoma, kad stresas yra neigiamas, kai jis susijęs su širdies negalavimu, santuokos sutrikimu, narkotikų vartojimu, alkoholizmu ir pan.
Yra keletas įmonių, kurios yra labiau veikiamos streso nei kiti, pvz., Bankai, laivyba, statyba, mažmeninės prekybos parduotuvės, BPO, IT ir kt.
Burnout apibrėžimas
Burnout reiškia psichinę, emocinę ar fizinę būklę, lėtinį išsekimą, atsirandantį dėl ilgalaikio streso. Tai proto būsena, kurią sukelia pernelyg intensyvus emocinis stresas, pasireiškiantis emociniu išsekimu ir neigiamu požiūriu. Asmuo, kuris yra išsekęs, yra hipertenzinis, susiduria su psichine depresija ir yra ciniškas apie viską. Būtent tada, kai jaučiatės priblokšti ir nepajėgiate nuolat patenkinti poreikių.
Yra trys sudegimo etapai, ty emocinis išsekimas, depersonalizacija ir neveiksmingumo jausmas bei asmeninio pasiekimo stoka. Šių trijų etapų papildomas poveikis yra neigiamų požiūrio ir elgesio pasekmių daugybė.
Pagrindiniai streso ir degimo skirtumai
Toliau išvardyti dalykai yra svarbūs, kiek tai susiję su streso ir perdegimo skirtumu:
- Asmens atsakas į išorinę situaciją, atsiradusią dėl nepalankių aplinkybių, vadinamas stresu. Psichikos ar emocinio nuovargio būklė kyla iš nuolatinio streso poveikio, vadinamo perdegimu.
- Stresas žmogus jaučia nerimą, nuotaikas, kaltas ir pan. Kita vertus, žmogus jaučiasi hipertenzija, psichiškai depresija, nekantrūs, dirglūs ir pan.
- Į stresą žmogus susiduria su nuovargiu, o perdegimu žmogus susiduria su lėtiniu išsekimu.
- Asmuo praranda viltį ir motyvaciją stresui. Priešingai nei perdegimui, kuriame asmuo praranda fizinę energiją.
- Stresas sukelia nepasitenkinimą darbu, tačiau perdegimas gali sukelti nuobodulį ir cinizmą darbui.
- Įsidarbinimas darbo vietoje mažėja. Skirtingai nuo nudegimo, kai asmuo jaučiasi psichiškai atsiskyręs nuo organizacijos.
- Streso metu žmogui gali būti sunku susikoncentruoti ir lengvai pamiršti dalykus. Ir atvirkščiai, užmaršumas - tai perdegimo ženklas.
- Asmuo eina per fiziologinius streso pokyčius, pvz., Padidėjusį kraujospūdį ar širdies plakimą. Atvirkščiai, psichosomatiniai skundai susiduria su perdegimu.
Išvada
Todėl šiuolaikiniame gyvenime korporatyviniame pasaulyje stresas ir perdegimas yra įprastas, todėl tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turėtų imtis būtinų priemonių šiems reikalavimams įveikti. Žingsniai, kuriuos asmuo turi imtis norėdamas įveikti stresą ir perdegimą, yra raumenų atsipalaidavimas, meditacija, pažinimo restruktūrizavimas ir pan. Organizacinės strategijos, skirtos su jais susidoroti, yra fizinės darbo aplinkos gerinimas, darbuotojų pagalbos programa, fitneso programa ir kt.
