Vanduo virsta 100 ° C temperatūroje, o temperatūra nekyla, net jei jam nuolat tiekiama šiluma. Priešingai, išgaravimo greitis priklauso nuo paviršiaus ploto, taigi, tuo didesnė teritorija, tuo greičiau tai bus procesas. Pažvelkime į žemiau pateiktą straipsnį, kuris supaprastina skirtumą tarp virimo ir garavimo.
Palyginimo diagrama
| Palyginimo pagrindas | Virimas | Garinimas |
|---|---|---|
| Reikšmė | Virinimas reiškia garinimo procesą, kuris nuolat įkaitina skystį į dujas. | Garinimas yra natūralus procesas, kurio metu skystis keičia temperatūrą arba slėgį. |
| Fenomenas | Masinis | Paviršius |
| Reikalinga temperatūra | Įvyksta tik virimo temperatūroje. | Įvyksta bet kurioje temperatūroje. |
| Burbulai | Jis sudaro burbulus | Jis nesukuria burbuliukų. |
| Energija | Reikia energijos šaltinio. | Energiją tiekia aplinkiniai. |
| Skysčio temperatūra | Išlieka pastovus | Sumažina |
Virimo apibrėžimas
Virimas yra fizinis pokytis ir greito garinimo tipas, kai skystis paverčiamas garais, kai jis nuolat šildomas tokioje temperatūroje, kad skysčio garų slėgis yra toks pat, kaip ir išorinio slėgio, kurį daro aplinka.
Temperatūra, kuria prasideda virimas, yra žinoma kaip virimo temperatūra. Tai priklauso nuo slėgio, kurį daro skystis, ty kuo didesnis slėgis, tuo didesnis bus virimo temperatūra. Virimo metu, kai medžiagos molekulės yra taip išplitusios, kad gali pakeisti jo būklę, burbuliukai susidaro ir virsta.
Šiame procese, kaitindami skystį, garų slėgis didėja, kol jis yra lygus atmosferos slėgiui. Po to burbulų susidarymas vyksta skystyje ir pereis prie paviršiaus ir išsilieja, todėl išsiskiria dujos. Net jei į skystį pridedame daugiau šilumos, virimo temperatūra bus tokia pati.
Garavimo apibrėžimas
Procesas, kai elementas arba junginys paverčiamas iš skystos būsenos į dujinę būseną dėl temperatūros ir (arba) slėgio padidėjimo, yra žinomas kaip garinimas. Procesą galima panaudoti skystyje ištirpintos kietos medžiagos, pavyzdžiui, druskos, ištirpintos vandenyje, atskyrimui. Tai paviršiaus reiškinys, ty jis vyksta nuo skysčio paviršiaus į garus.
Šiluminė energija yra pagrindinis garavimo reikalavimas, ty suskaidyti obligacijas, kurios kartu sujungia vandens molekules. Tokiu būdu jis padeda vandeniui išgaruoti lėtai, užšalimo temperatūroje.
Garavimas daugiausia priklauso nuo vandens temperatūros ir vandens kiekio vandens telkinyje, ty kuo aukštesnė temperatūra ir kuo daugiau vandens, tuo didesnis bus garavimo greitis. Procesas gali vykti tiek gamtinėje, tiek žmogaus sukurtoje aplinkoje.
Pagrindiniai virimo ir garavimo skirtumai
Toliau pateikiami punktai pažymėti, nes jie paaiškina skirtumą tarp virimo ir garavimo:
- Virimas nurodo garinimo procesą, kur skysta būsena virsta dujine būsena, esant tam tikrai virimo temperatūrai. Priešingai, garavimas yra apibrėžiamas kaip natūralus procesas, kuriame temperatūros ir (arba) slėgio padidėjimas keičiasi į dujas.
- Virimas yra didžiulis reiškinys, ty, kad jis vyksta per visą skystį. Priešingai, garavimas yra paviršiniai reiškiniai, kurie vyksta tik skysčio paviršiuje.
- Skysčio virimas vyksta tik to skysčio virimo temperatūroje, ty jis vyksta tik esant tam tikrai temperatūrai. Priešingai, garavimo procesas gali vykti bet kurioje temperatūroje.
- Virimo metu skystyje susidaro burbuliukai, tada jie juda aukštyn ir įsiskverbia į dujas, o išgarinimo procese nėra burbuliukų.
- Nors virimo metu reikalingas energijos šaltinis, išgarinimo energija gaunama iš aplinkos.
- Virimo metu skysčio temperatūra išlieka tokia pati, o išgarinimo atveju skysčio temperatūra linkusi mažėti.
Išvada
Apibendrinant, virimas yra greitesnis procesas, lyginant su garinimu, nes skysčio molekulės virsta greičiau virimo metu nei garavimo procese. Verdant susidaro šiluma ir nesukelia skysčio aušinimo, o garavimas sukelia skysčio aušinimą.
