Pagrindin ÷ s teis ÷ s dažnai lyginamos ir prieštarauja Valstyb ÷ s politikos direktyvos principams. Tai yra gairės, kurios yra svarstomos rengiant politiką ir priimant įstatymus.
Skaitykite šį straipsnį, kad suprastumėte skirtumą tarp pagrindinių teisių ir direktyvos principų.
Palyginimo diagrama
Palyginimo pagrindas | Pagrindinių teisių | Direktyvos principai |
---|---|---|
Reikšmė | Pagrindinės teisės yra visų šalies piliečių pagrindinės teisės. | Direktyvos principai yra gairės, kurios nurodomos formuojant šalies politiką ir įstatymus. |
Apibrėžta | Konstitucijos III dalis | Konstitucijos IV dalis |
Gamta | Neigiamas | Teigiamas |
Vykdymas | Jie yra teisiškai įgyvendinami | Jie nėra teisiškai įgyvendinami |
Demokratija | Ji sukuria politinę demokratiją. | Ji sukuria socialinę ir ekonominę demokratiją. |
Teisės aktai | Nereikalaujama jos įgyvendinimui. | Reikalingas jo įgyvendinimui. |
Skatina | Individuali gerovė | Socialinė gerovė |
Pagrindinių teisių apibrėžimas
Pagrindinės teisės yra apibūdinamos kaip pagrindinės teisės, užtikrintos kiekvienam šalies piliečiui pagal konstituciją, kurios padeda tinkamai ir subalansuotai plėtoti asmenybę. Tai parašyta Konstitucijos III dalyje, kuri užtikrina piliečių laisvę visiems piliečiams, kad jie galėtų ramiai gyventi. Be to, jos taip pat trukdo valstybei įsilaužti į jų laisvę.
Pagrindinės teisės taikomos visiems šalies piliečiams vienodai, nepriklausomai nuo jų rasės, kastos, tikėjimo, lyties, gimimo vietos, religijos ir pan. Pagrindinių teisių pažeidimas gali būti baudžiamas pagal Indijos baudžiamąjį kodeksą, teismų nuožiūra. Šiuo metu Indijos Konstitucijoje pripažįstamos septynios pagrindinės teisės:
- Teisė į lygybę
- Teisė į laisvę
- Teisė į religijos laisvę
- Teisė prieš išnaudojimą
- Kultūros ir švietimo teisės
- Teisė į konstitucines teisių gynimo priemones
- Teisė į privatumą
Direktyvos valstybės politikos principų apibrėžimas
Kaip matyti iš pavadinimo, direktyvos „Valstybės politikos principai“ yra šalies centrinei ir valstybinei valdžiai duoti nurodymai, kad jie būtų perduodami formuluojant įstatymus ir politiką bei užtikrinant teisingą visuomenę. Principai yra įtvirtinti IV dalyje ir išvardyti Konstitucijos 36–51 straipsniuose.
Direktyvos principai yra nepagrįsti, nes jie negali būti vykdomi teisme. Tačiau jie yra laikomi svarbiais valstybės valdyme. Šiais principais siekiama sukurti tokią socialinę ir ekonominę aplinką, kuri padėtų piliečiams gyventi gerą gyvenimą. Be to, direktyvos principai taip pat vertina vyriausybės veiklą, susijusią su jos pasiektais tikslais.
Pagrindiniai pagrindinių teisių ir direktyvos principų skirtumai
Pagrindinių teisių ir direktyvos principų skirtumai aptariami toliau pateiktuose punktuose:
- Pagrindinės teisės gali būti suprantamos kaip pagrindinės laisvės, kurias naudoja kiekvienas šalies pilietis, kurį pripažįsta visuomenė ir sankcionuoja valstybė. Priešingai, kai įstatymus ir politiką nustato centrinė ar valstybės valdžia, laikomasi tam tikrų principų, vadinamų valstybės politikos direktyvos principais.
- Pagrindinės teisės yra apibrėžtos Konstitucijos III dalyje, kurią sudaro straipsniai nuo 12 iki 35. Kaip ir direktyvoje „Valstybės politikos principai“ yra įtvirtinta Konstitucijos III dalyje, kurioje yra straipsnių nuo 36 iki 51.
- Pagrindinės teisės yra neigiamos, taigi tai neleidžia vyriausybei daryti tam tikrų dalykų. Priešingai, direktyvos principai yra teigiami, nes reikalaujama, kad vyriausybė atliktų tam tikrus dalykus.
- Pagrindinės teisės yra teisėtos, nes jos gali būti įgyvendinamos, o direktyvos principai yra nepagrįsti, nes jie nėra įgyvendinami teisme.
- Pagrindinės teisės įtvirtina politinę demokratiją, o direktyvos principai nustato socialinę ir ekonominę demokratiją.
- Pagrindinės teisės yra teisinės sankcijos, tačiau direktyvos principai yra moralinės ir politinės sankcijos.
- Pagrindinės teisės laikosi individualistinio požiūrio ir taip skatina individualią gerovę. Priešingai, direktyvos principai skatina visos bendruomenės gerovę.
Išvada
Trumpai tariant, pagrindinės teisės yra pagrindinės teisės, kurias piliečiai suteikia vyriausybei, gyventi su lygybe, laisve ir teisingumu. Atvirkščiai, direktyvos principai yra tiktai tos kryptys, kurias valstybės institucijos atsižvelgia rengdamos įstatymus; net ir teismai turi juos apsvarstyti tuo metu, kai pareiškia savo sprendimą dėl bylų.